Ana, Ričmondo rūmai, 1540 m. lapkritis
Taigi vyksiu į rūmus per Kalėdų šventes. Henrikas laikosi žodžio, kad būsiu antroji po mažosios Kitės Hovard (prieš išvykstant reikia įprasti vadinti ją karaliene Katerina). Šiandien iš lordo Čemberleno gavau laišką, įsakantį man dalyvauti ir informuojantį, jog būsiu apgyvendinta karalienės kambariuose. Be abejo, gausiu vieną iš geriausių kambarių, kaip ir princesė Marija. Pamatysiu, kaip Kitė Hovard (karalienė Katerina) gulasi į mano lovą, persirengia mano drabužinėje ir priiminėja lankytojus mano krėsle.
Jeigu negalima to išvengti, reikia viską atlikti oriai. Kito pasirinkimo neturiu.
Neabejoju, kad Kitė Hovard savo vaidmenį atliks puikiai. Jeigu gerai ją pažįstu, dabar ji repetuoja. Ji mėgsta mokytis naujų judesių ir šypsenų. Įsivaizduoju, kad mane priims su nauja, maloninga šypsena, todėl ir pati turiu elgtis maloniai.
Reikia pasirūpinti dovanomis. Karalius mėgsta dovanas, o Kitė Hovard (karalienė Katerina) yra tikra šarka. Keletas dailių daiktelių suteiktų man daugiau pasitikėjimo savimi. Jo man taip reikia. Buvau hercogaitė, vėliau — Anglijos karalienė, dabar esu savotiška princesė. Reikia išdrįsti būti savimi, Ana Kleviete, įžengti į rūmus ir išdidžiai priimti savo naują padėtį. Bus Kalėdos. Pirmosios mano Kalėdos Anglijoje. Juokas ima prisiminus, jog tikėjausi, kad tai bus linksma šventė linksmame mano dvare, Kalėdų puota. Maniau, kad būsiu tos puotos šeimininkė, o, pasirodo, būsiu tik gerbiama viešnia. Taip jau yra. Taip nutinka moterų gyvenime. Aš niekuo neprasikaltusi, bet užimu ne tą padėtį, į kurią buvau kviesta. Aš niekuo neprasikaltusi, bet esu palikta vyro. Dabar belieka stengtis tapti gera Anglijos princese, kaip ketinau būti gera karalienė.